- žvėrėti
- žvėrė́ti vksm. Bū́damas neapgi̇̀ntas, vai̇̃kas žvėrė́ja ir išmóksta gi̇̀ntis naiki̇̀ndamas.
.
.
žvėrėti — žvėrėti, ėja, ėjo intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. virsti žvėrimi, įgauti žvėries ypatybių: Kupranugaris sustūgo skardžiu, žvėrėjančiu balsu rš. 2. prk. žiaurėti: Žmonės, kad ilgiau karas traukiasi, tuo didžiau žvėrėja Pt. Žvėrėja žmones, bus svieto… … Dictionary of the Lithuanian Language
išžvėrėti — intr. prk. sužvėrėti, pasidaryti žiauriam: Išžvėrėję paliko žmonys dabar be galo Krš. žvėrėti; įžvėrėti; išžvėrėti; sužvėrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužvėrėti — intr. NdŽ, DŽ1 1. LL317 pavirsti žvėrimi, pasidaryti kaip žvėriui. 2. Gs, Jrb prk. sužiaurėti: Žmonių širdys suakmenėjo, žmonės sužvėrėjo Š. Da žmonės žmoniškesni buvo, dabar tai visai sužvėrėję Sur. Po kari buvo sužvėrėję žmones DrskŽ. Aršiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
įžvėrėti — intr. prk. pasidaryti žvėriškam, žiauriam: Intžvėrėjęs svietas, ar susitvarkys – kraują leido ir leis Nmj. žvėrėti; įžvėrėti; išžvėrėti; sužvėrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žvėrėjimas — sm. (1) DŽ, NdŽ → žvėrėti … Dictionary of the Lithuanian Language